Guliu, gulim, guli
Guliu aš,
Gulim mes,
Guli pirštų galiukai.
Gyvos žemės grumsteliai netyčiomis patenka
į išbrinkusius nuo rasos delnus.
Vienas man,
Kitas tau, 
Trečias jiems.
Kulnais, keturiomis ropoja kvapas,
Kojų šiurpuliukais šliaužia laimė,
Keliais šokinėja palaima.
Į bambą laša amžinybė, matyt,
nuo medžio virš...
Matyt, nori būti sugerta.
Šonkauliais groja penkiakojis džiaugsmas,
Viena koja kaži kur pasimetė,
o gal gimė jis būti luošas.
Tik pamanykit – luošas džiaugsmas.
Daugiau kvapo,
Daugiau laimės,
Daugiau palaimos,
Daugiau amžinybės,
Daugiau džiaugsmo.
Galiausiai visur visuma –
Visuma visumoje,
visuma visumoje,
visuma net ir visumoje.
Ir dabar taip per amžius.
Amžiams.