Uždėjo laikas mums po kaukę...
Džiaugiuosi, kad ir tu atpažinai.
Anų dienų vardu pašaukęs,
Nebūdamas skolingas – grąžinai...
Juk būna – prasilenkia žmonės,
Paskui tik dilgteli: kažkur mačiau...
Ir renkam atminties dėlionę,
Kol tų dienų paveikslas vis arčiau.
O mums – po šypsenėlę jaukią
Ir praeitis, ir ši diena atsiųs...
Kas buvo – menam. O kas laukia?
Juokaujam: suvaikėjimas dar bus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-06-22 19:11:00
Giliamintiškas toliaregiškumas. :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-06-22 18:11:16
Geras
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-06-22 18:10:44
O reikia skaityti IKI galo: paskutinėje eilutėje visa esmė.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-06-22 18:04:48
Norisi skaityti ir skaityti...be galo.