Jie eis, negailėdami batų,
Savų tikslų kryptimi.
Stovėsi paniuręs. Bet ką tu
Pakviestum su savimi?
Gyvenimas degs kaip degtukas.
Jie lėks užkurt židinių
Pastogėse savo. O tu kas
Be blyksinčių akinių?
Ir svils tavo pirštai kaip šakos,
Besiveržiant pavymui.
Gyvybė sudegs kaip pas tą, kas
Kaip kapas vienas vienui
Atokiai už kapinių vartų,
Už samanotos tvoros.
Ir kas pasakys, kiek dar kartų
Poetas mirs be poros?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-06-22 13:38:53
Langui Indausui
kadangi esate man neprieinamas :) parašysiu čia: Jūsų klausimas dėl pabėgėlių retorinis - ar kas nors nepriėmė Lietuvos pabėgėlių?
Apie eilėraštį:
adekvati šiandienos realybė.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-06-21 22:17:42
Gyvybė sudegs kaip pas tą, kas... > norėtųsi ne gyvybės pas ką nors, o kieno nors (kaip to, kas...)
Vienišas, aišku.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-06-21 21:50:54
visi eilėraščiai apie kapines yra geri.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-06-21 21:37:54
vienišumas gerai išreikštas..net šiurpoka