Jie eis, negailėdami batų,
Savų tikslų kryptimi.
Stovėsi paniuręs. Bet ką tu
Pakviestum su savimi?

Gyvenimas degs kaip degtukas.
Jie lėks užkurt židinių
Pastogėse savo. O tu kas
Be blyksinčių akinių?

Ir svils tavo pirštai kaip šakos,
Besiveržiant pavymui.
Gyvybė sudegs kaip pas tą, kas
Kaip kapas vienas vienui

Atokiai už kapinių vartų,
Už samanotos tvoros.
Ir kas pasakys, kiek dar kartų
Poetas mirs be poros?