Vienovės trokšdamas vienatvę privalai panešt,
Surišti lėkštą buitį ir sparnuotą mintį,
Sutramdyti geismus, išauklėt svajones,
Be ženklo skiriamojo savą atpažinti.
Paskui atlėgs, paskui jau bus lengviau
Ir narčią skubrą keis tyli ramybė,
Kai kraujo tvinksniai it varpai negaus,
Kada nagai į nieką neįkibę,
Nes negrįžti į būtį iš sapnų —
Vaiduokliai renkasi, į labirintą kviečia,
O tu be žodžių linkteli
einu
Ir tarpu smilčių sulapoji kiečiais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-06-20 14:37:56
Jūsų kūrybą visados skaitau. Šis eilėraštis man patiko savo žemiška - buitiška, bet kartu ir pakylėta prasme. Sakyčiau, yra jame ir romantikos. Ir...moteriškos klastos...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-06-20 14:11:22
Kaip visuomet, žaviuosi Jūsų raiška
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-06-20 13:38:02
Gražiai raiškiai atskleistas poeto būvis ir būtis.
Gal pavadinimas kiek prastina įspūdį, aš pasirinkčiau pirmąją eilutę, joje - esminė idėja.
Dėkui ir sėkmės.