Dar nenueik, padovanoki šokį...
Tą vakarą trumpam užsimiršau,
Glaudžiausi kaip lėlė viliokė
Ir tavo atsaką jaučiau.
Gal tai tik šiltas vakaras kerėjo
Skaron spalvoton supdamas mane.
Jaučiau – visur žvilgsniu lydėjai,
Kol pagaliau paskolinai save.
Šešėliai medžių tylomis šnarėjo
Subridę atsigerti vandenin,
Begėdė saulė į namus lydėjo,
O aš tik šokt norėjau su tavim...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-06-15 12:35:27
Išsiilgtos (po haiku :) gražios lyrinės poezijos pavyzdys.
Autorė nuoširdžiai emocionali, jai svarbiau emocinė pajauta nei žodinė raiška.
Skaitytojas mėgaujasi gražia eiliavimo tėkme, todėl kai kurie žodžiai - akmenėliai prašosi nurenkami:
"paskolinai", "begėdė".
Dėkui ir sėkmės.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-06-15 12:15:19
Jausmingas, mielas...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-06-14 23:53:33
Jausmingai ir nuoširdžiai, malonu skaityti
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-06-14 23:03:34
Ištisa istorija. Gerai