Dar nenueik, padovanoki šokį...
Tą vakarą trumpam užsimiršau,
Glaudžiausi kaip lėlė viliokė
Ir tavo atsaką jaučiau.
 
Gal tai tik šiltas vakaras kerėjo
Skaron spalvoton supdamas mane.
Jaučiau – visur žvilgsniu lydėjai,
Kol pagaliau paskolinai save.
 
Šešėliai medžių tylomis šnarėjo
Subridę atsigerti vandenin,
Begėdė saulė į namus lydėjo,
O aš tik šokt norėjau su tavim...