Toks vakaras, kad, rodos, upėn
Dangaus subrido angelai
Ir prausės vandeniu parklupę...
Tarytum amžiams nutilai
Ir tik klausei, kaip pievoj pjauna
Griežlė nežemišku balsu –
Lyg pjautuvu mėnulio jauno.
Ir buvo truputį baisu,
Kad dar viena diena praėjo,
Rasos nublanko blizgesy.
Ir, jei ne lūpos vėsios vėjo,
Pamiršęs būtum, kad esi.
Kad džiūvo šienas nesugrėbtas,
Kvepėjo žemuogėm, žole...
.........................................................
Ant begaliniai ilgo liepto
Sėdėjo vasara žalia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-06-05 17:50:30
Vasaros diena – su vaizdais, garsais ir šieno kvapu...
Tegul ilgai graži/gražiai ir sėdi ant ilgo liepto.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-06-05 15:22:05
kaip gražiai, lyriškai, skambiai ir paprastai
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-06-05 12:37:30
Kad ta vasarėlė kuo ilgiau užtruktų...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-06-05 10:27:32
Na, šitą į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-06-05 08:29:59
Ir dar vienas puikus eilėraštis.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-06-05 00:15:31
Kol moterys miega ir dar nepaėmė, į mėgiamus imu. Jei lieps - grąžinsiu.