Bėga lašas auksinis saulėtekio raustančiais pirštais,
Kol paliečia šilkinį skambėjimą snaudžiančios lyros.
Leiski man trumpute paslaptim prie tavęs prisiliesti,
Kol žydėti pradėję žiedai kažko delsia — nebyra.
Aš norėčiau braidyti po pievą auksinę, po lietų,
Taip lijundros spalvotom vaivorykštėm vos prisidengus.
Tu galėtum plaukų nesuglamžomą kvapą paliesti,
Aš žiūrėčiau, kaip vėl lūpų uogom nuspalvini dangų.
Mūsų valtį saulėtekio pirštai ties paribiu siekia.
Ir be irklų, vienodai lytėdami spindesiu, veda.
Žydi tobulai lankos. Už Dievo pečių aukso pieva,
Galbūt ten mes išmoksim mylėti, vienas kitą suradę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-07-25 21:09:21
Žydi tobulai lankos. Už Dievo pečių aukso pieva,
Pakvipo pienių medumi... :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-06-05 18:06:22
Meistriškai sudėta ir nugludinta...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-06-05 15:25:30
puikiai labai, vogiu ir sau
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-06-04 23:33:20
Tiesiog skęstu tokioje lyrikoje...Ačiū
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-06-04 23:25:05
išmoksim mylėti, vienas kitą suradę.Gražu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-06-04 22:20:41
Va, čia jau tikra lyrika, čia man patinka :)