Kur gelmėj vandenyno tyla prasiskverbia į dugną,
Taurė nuskandinta dar brandina supiltus jausmus.
Vos palietus srove, sudundena rugsėjai dar būgnais,
Lėtai plaukioja žuvys, dalindamos laiką perpus.
Būtis alkanoj nebūty vis šiaušias, gūra į krantą,
Tarsi gintarą meta išglostytus mano metus.
Rudens galutinė stotis, vėjuotą gaudanti gandą,
Įkanda delnan ir pabėga, užvėrus vartus.
Jau pakelti taurės neišeis. Užu slenksčio beržynai
Nuogi stovi, numetę į juostančią žemę lapus.
Kiek pavasarių liko? Kasmet nežinia ši kankina.
Žydės sodai baltai, tik manęs kada nors nebebus...
spika
2015-06-03 00:17:49
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2015-06-13 11:26:26
Gilus, prasmingas, širdį užkabino...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-06-04 17:33:08
tokios gražios , prasmingos metaforos, mąslingas tekstas, puikiai surimuota...geras
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-06-03 23:20:11
Labai gilu, prasminga.
Vartotojas (-a): Kriauna
Sukurta: 2015-06-03 22:01:11
Sielą paliečia jūsų eilės, žaviuosi.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-06-03 16:29:07
,, kada nors..." - gal ir gerai, kad kada nors, o jei žinotume ,jau būtų negerai...
Gilios mintys
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2015-06-03 14:16:08
Taip, daug taurių mes skandiname ir jos kažkur dingsta nepasilikdamos net prisiminimams...
Malonu buvo skaityti, bet paskutinis žodis dar ankstyvas...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-06-03 10:42:34
Brandžios mintys, įtaigu.