Santrauka:
Pastaruoju metu daug galvos nesuku ir rašau penkiaminučius.
Aš menu tave ir vėl nušvinta,
Nors diena seniai jau miega.
Ryt mes susitiksime dešimtą
Eidami per nepramintą sniegą.
Eidami link horizonto keisto –
Balta žemė ir dangaus pilkumas...
Tik nereik, nereikia mūsų teisti –
Jau ir taip esi savy suglumus:
Tas asfaltas virš galvų pakibęs,
Kojos klimpsta į giliausią pusnį...
Bet gyvenimas nėra beribis
Ir prieš dešimt reikia mums prabusti,
Nes ryt susitiksime dešimtą
Eidami per nepramintą sniegą...
...............................................................
Mes kartojam šitai kartų šimtą,
Kolei širdys mūsų dar nemiega!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-06-03 10:50:11
Su užtaisu, optimistinis, gražiai nuaustas žodis.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-06-02 18:45:58
Jeigu dar širdys nemiega, vadinasi viskas tvarkoj.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2015-06-02 18:05:41
Juokingas toks. Statistinis.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-06-02 16:37:25
... nuoširdžiausia ir yra tai, kas išsprūsta, išsilieja... (net ir per tas penkias minutes).
Puikus eil.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-06-02 10:59:43
Ekspromtinis gerulis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-06-02 00:23:48
Šaunūs tie penkiaminučiai...