Mes tikrai jau visai nebe tie,
Kur kadais gaudėm spindulį sauja,
Nesivargink, nebelsk, praeitie,
Laikas sveria ir teisia iš naujo.
Ir užgęsta liepsnoję laužai,
Sudrumsti duburiai nuskaidrėja,
Ko ten buvo per daug, ko mažai —
Užsimiršta, nublanksta, smulkėja.
Tiktai žemė galbūt amžina,
Tik žmogaus begalinis kantrumas,
Rieda ašara, skamba daina —
Pastovus tiktai nepastovumas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-06-02 17:20:57
Gražiai „surikiuota“ gyvenimo tiesa.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-06-02 00:14:41
Tokia tai gyvenimo realybė...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-06-01 22:55:40
Pastovus tiktai nepastovumas...realu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-06-01 22:03:16
tas tiesa :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-06-01 17:03:44
labai gražiai išreikšta realybė