Ar manai, kad skaudu
Jaustis tartum sena piniginė?
Atminty ir variokų smulkių skambesys,
Ir banknotų naujų solidus ir vylingas šnarėjimas.
Sutrinta?
Taip, matyt, kad buvau nepamainomai tau reikalinga.
Ar girdi, mano kurčias bičiuli,
Aš didžiuojuos prakiurusiais šonais,
Ir siūlėm negrabiom, ir lopais —
Viskas liudija buvus netrumpą ir margą gyvenimą.
Jei nebūčiau vertinga,
Ar laikytum mane po ranka?
Kaip ir tu
Kranklio medžio viršūnėje neprigirdžiu,
Bet jaučiu, kaip jau dera mane sąšlavynai....
Nebeieškai many jau seniai net smulkmės,
Betgi žvilgsnis švelnus —
Tarsi glostai.
Pradžiungu, kad vos kilsteli lūpų kampučiai —
Lyg šypsaisi,
Lyg dėstai minty prielankiausius žodžius.
Nepirkau.
Tai gavau dovanai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2015-05-29 14:16:44
Iš giliai naujai. Ir iš giliai įdomu.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-05-29 11:36:43
Pažįstamas šitas jausmas. Kieta ir tvirta pabaiga. Tikiu, kad ta sena piniginė dar ilgai kam nors džiugins sielą.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2015-05-29 07:26:29
Vaizdingas posakis – „Bet jaučiu, kaip jau dera mane sąšlavynai..." Turtinga kalba.