Sena piniginė
Ar manai, kad skaudu
Jaustis tartum sena piniginė?
Atminty ir variokų smulkių skambesys,
Ir banknotų naujų solidus ir vylingas šnarėjimas.
Sutrinta?
Taip, matyt, kad buvau nepamainomai tau reikalinga.
Ar girdi, mano kurčias bičiuli,
Aš didžiuojuos prakiurusiais šonais,
Ir siūlėm negrabiom, ir lopais —
Viskas liudija buvus netrumpą ir margą gyvenimą.
Jei nebūčiau vertinga,
Ar laikytum mane po ranka?
Kaip ir tu
Kranklio medžio viršūnėje neprigirdžiu,
Bet jaučiu, kaip jau dera mane sąšlavynai....
Nebeieškai many jau seniai net smulkmės,
Betgi žvilgsnis švelnus —
Tarsi glostai.
Pradžiungu, kad vos kilsteli lūpų kampučiai —
Lyg šypsaisi,
Lyg dėstai minty prielankiausius žodžius.
Nepirkau.
Tai gavau dovanai.