Neverk

Santrauka:
2006 - 10 - 05
Lyg niekur nieko sustabdai pasaulį,
Rudom akim ir garbanom juodom
Danguj ištirpę horizontai –
Lyg niekur nieko aš bandau tave grąžinti vasarai,
Padovanodamas tau klevo lapų kilimą,
Plytelų pilkumą ir sidabrinį vorą,
Lyg niekur nieko žiūrintį į mus...

Lyg niekur nieko pasimylime akim su saule,
Ji paskutinįkart mus lepina žvilgsniu,
Aš dovanoju tau pasaulio rudenį,
Jis – auksas, aš – karalius gatvių mylimų...

Aš dovanoju tau rudens ramybės liūdesį,
Lyg niekur nieko jis apgaubdamas tave
Pakviečia į kavinės kėdžių vakarėlį,
Tik kad prie to staliuko, kur turėjai būt, tavęs jau nebėra...

Lyg niekur nieko vasara išeina,
Gležnučiais pirštais ją laikyt bandai,
O už langų pasaulis auksu geltonuoja –
Aš pasakau „Neverk", bet nuskamba liūdnai...
Sniegas

2006-10-05 23:32:27

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2008-05-22 17:34:22

arh... tos moterys, tokios kaip tavo pirmosiose eilutėse... myliu jas mūzomis... ir nekenčiu žmonomis...