Kai glostys rasą ryto spindulys,
Pražys dangum rugiagėlės palaukėj,
O gervės klyktels ir tolyn nuskris,
Prisipažinsi, kad manęs vis lauki.
Ir atsidus giria švelniu rūku,
O aš paskęsiu tavo žvilgsnio gyly,
Ilgiuos, tavęs ilgiuos. Tikiu, tavim tikiu
Ir vis dėkoju tau, kad myli
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-05-22 23:24:17
Koks gilus jausmas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-05-22 16:26:10
taip gražiai, svajingai
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-05-22 15:58:08
Galima visą kūrinį perskaityti taip romantiškai pakiliai ir baigti šauktuku kaip pavadinime. Bet tyliai sušnibždėjus ir atsidusus tiktų daugtaškis...