Kai glostys rasą ryto spindulys,
Pražys  dangum rugiagėlės palaukėj,
O gervės klyktels ir tolyn nuskris,
Prisipažinsi, kad manęs vis lauki.
 
Ir atsidus giria švelniu rūku,
O aš paskęsiu tavo žvilgsnio gyly,
Ilgiuos, tavęs ilgiuos. Tikiu, tavim tikiu
Ir vis dėkoju  tau, kad myli