Brendam atgal,
Į vakarykščius sapnus,
Kur tyliai dėliosime savo gyvenimo filmą –
Rytojų akimirkas,
Vakar metus,
Kabinsime lyg skalbinius
Ant virvės,
Nors juos bandys nuplėšti laiko vėjas,
Bet plėš tik nuotraukas,
O negatyvai liks...
Kol auštant,
Vėl pamirši, ką žadėjęs,
Ir Pieno Upėje
Nuplausi man akis.
Taip eisime abu –
Be galo ir be krašto,
Tik pjaudami,
Kas jau seniai pasėta...
Atkurdami
Ir kurdami,
Stebėdami,
Kaip viskas mums
Tikėtai netikėta...
2006 09 28
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-10-05 22:27:43
gražu, man patinka toks filosofiškas stilius :)