Tikėtai netikėta

Brendam atgal,
Į vakarykščius sapnus,
Kur tyliai dėliosime savo gyvenimo filmą –
Rytojų akimirkas,
Vakar metus,
Kabinsime lyg skalbinius
Ant virvės,

Nors juos bandys nuplėšti laiko vėjas,
Bet plėš tik nuotraukas,
O negatyvai liks...

Kol auštant,
Vėl pamirši, ką žadėjęs,
Ir Pieno Upėje
Nuplausi man akis.

Taip eisime abu –
Be galo ir be krašto,
Tik pjaudami,
Kas jau seniai pasėta...

Atkurdami
Ir kurdami,
Stebėdami,
Kaip viskas mums
Tikėtai netikėta...

2006 09 28
Glesumėlė