Nebus taip lengva, kaip kadais,
Jau grožis nebe tas ir metai nebe tie.
O svajos neša, lyg širdies –
Nepakeitė dar nieks.
Po kojom žiedlapiai ruduoja –
Apgaunu vėl save- jie virsta gėlėmis.
Ir akyse žingsnius žiedais nukloja...
Takuos keista brandos spalva.
Ji panašėja vis į žemę-
Kadais močiutės nudirbtas rankas.
O kas švelnesnio, kas mielesnio gali būti,
Kaip rankos glostančios ir glaudžiančios šalia.
Gal ir dėl to, save taip lengva vėl apgauti...
Žiedais plaukiu- per ištiestas rankas.
Ir nežinia, kas laukia jau rytojuj...
Tik viena aišku- laikini mes čia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-05-21 18:15:44
Skubam į priekį, tik mintys grįžta ten, kur buvo šviesu ir lengva...
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2015-05-21 12:04:37
išraiškingas ir spalvotas gavosi vaizdas. gerai
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2015-05-21 06:31:53
Bėgant metams vis dažniau norisi grįžti į iliuzinį vaikystės pasaulį, ten, kur visos spalvos ryškios...