Suspaustos pienės delnuose,
Dar neragautas pienių vynas
Ir dangaus melsvų akių šviesa
Nežemiškai svaigina...

Nupuolęs lašas iš dangaus
Ant pražydusio jazmino,
Tarsi atsiųsta gyvybė iš aukščiau,
Kuri prisikėlimui atgaivina...

----------

Kaip trečias tarp dviejų
Taip sklinda žodžiai erdvėje iš lūpų:

— Ar dulke mane paversi ant akmens,
Ar upe tekėsiu į plačią jūrą...
Mano siela tai dalis Tavęs.
Kaip žaliuojantis spyglys ant eglės kūno...

— Dieve, tu daug daugiau nei Visata,
Bet tebūnie tavo valia

Ir būsiu Žemė, o tu mano Dangus...

,,Ir du kūnai taps vienu..."