Laiškas erdvėje

Suspaustos pienės delnuose,
Dar neragautas pienių vynas
Ir dangaus melsvų akių šviesa
Nežemiškai svaigina...

Nupuolęs lašas iš dangaus
Ant pražydusio jazmino,
Tarsi atsiųsta gyvybė iš aukščiau,
Kuri prisikėlimui atgaivina...

----------

Kaip trečias tarp dviejų
Taip sklinda žodžiai erdvėje iš lūpų:

— Ar dulke mane paversi ant akmens,
Ar upe tekėsiu į plačią jūrą...
Mano siela tai dalis Tavęs.
Kaip žaliuojantis spyglys ant eglės kūno...

— Dieve, tu daug daugiau nei Visata,
Bet tebūnie tavo valia

Ir būsiu Žemė, o tu mano Dangus...

,,Ir du kūnai taps vienu..."
Orinta