Nesibeldžiu tenai, kur nei durų, nei lango, nei orlaidės.
Iškasti apkasai. Tavo ginklai visi į mane.
Kas sukrus, sujudės, tas pataikys ant purvino nuolydžio,
Amžinybę tas virs paraugintos tulžies katile.
Net atleist neprašau, kai valia jau sava pasileidai,
Kai dar vakar verkiau, o šį rytą esu dykuma,
Nes pati aš geidžiau likt belytė būtybė be veido.
Jei pakeisčiau rūbus, gal dar farsu pataptų drama?
Tu dėl vieno teisus — kai nemyli, nenori, nereikia.
Daug jau metų kartu, bet ir likom visai svetimi.
Ką mes veikėm drauge? Pro tarpupirščius varvinom laiką
Ir stebėjom liūdnai, kaip laimingai gyvena kiti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-05-15 10:07:43
Sklandžiai išklota (pasirinkto ar likimo skirto) dviejų gyvenimo istorija.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-05-14 22:35:30
Paskutinės dvi eilutės - prasmingas atsakymas į visus klausimus
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-05-14 18:51:18
Ką mes veikiam drauge?- dažniausiai kyla klausimas.