Iš dangaus visą vasarą lyja ir lyja.
Du draugai – debesis ir upelio vanduo.
Rūkas guodžia saulėlydy baltą leliją –
Netikėk, netikėk, kad atsliūkins ruduo.
Susijungia ir teka lygiagrečiai upės.
Nardo žuvys auksinės gėlam vandeny.
Išsijoji mintis, ir žvaigždėlapis supas
Ant dangaus, ant vandens, kurį godžiai geri.
Išsiblaivo nuo upės pakildamas rūkas.
Vėjas pusto nuo skliauto žvaigždėtas plėnis.
Dar svajonės nėra sueižėjusios šukėm,
Dar viltis lyg plevenanti laužo ugnis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2015-05-05 16:34:44
Brandus metaforinis eilėraštis, vertas aukščiausio vertinimo. Dėkui.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-05-04 20:41:00
Seniai taip berašei. Gerai :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-05-04 18:28:36
mielas
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-05-04 16:07:55
Labai gražus ir mielas.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-05-04 14:04:49
Vaizdingas ir sklandus išjautimas.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-05-04 13:41:25
Puiki lyrika, nupieštas paveikslas .Ačiū autorei.