Iš dangaus visą vasarą lyja ir lyja.                    
Du draugai – debesis ir upelio vanduo.
Rūkas guodžia saulėlydy baltą leliją –
Netikėk, netikėk, kad atsliūkins ruduo.           
 
Susijungia ir teka lygiagrečiai upės.                 
Nardo žuvys auksinės gėlam vandeny.
Išsijoji mintis, ir žvaigždėlapis supas  
Ant dangaus, ant vandens, kurį godžiai geri.
 
Išsiblaivo nuo upės pakildamas rūkas.          
Vėjas pusto nuo skliauto žvaigždėtas plėnis.
Dar svajonės nėra sueižėjusios šukėm,
Dar viltis lyg plevenanti laužo ugnis.