Sutik, jausmai mus nesudėjo ant vienos lentynos,
Tebuvo vizija be pėdsako pradingus po sapnų nakties.
Kam visa tai? Tik Dievas vienas žino,
Bet klausk neklausęs. Ar Jis prakalbės?
Užmiršk neniršdamas. Lai per menka tau buvus —
Anei smalsumo, anei kibirkščių.
Dangus užsitrenkė. Vėl slegia žemos lubos.
Ir n žaizdų, bet steriliu tvarsčiu
Po purvą šliaužiojus nėra kaip apsimesti —
Lai to, kas šventa, neteršia melai.
Jei tau geriau, manyk, esąs šaunesnis —
Anei sustojai, anei suklupai.
Lieku. Be apmaudo. Jau tuštuma nesopa.
Paglosto vėjas, nuprausia lietus.
Perkūnas griaudžia tartum Dievo juokas —
Bendros lentynos mums abiems nebus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2015-05-04 23:30:36
Tvirtai kategoriška paskutinė eilutė - o gal jau yra ta lentyna, tik net nežinote, ar jūs abu ant jos sudėti. Ar įmanoma viską su dėlioti į lentynas? daug minčių keliančios eilės, ir tai yra gerai.
Vartotojas (-a): Laiza
Sukurta: 2015-05-04 13:24:17
Kai tyliai lauksi - Dievas prakalbės, ir į vitriną pakylės, o jis liks dulkėse, lentynoj...