Sutik, jausmai mus nesudėjo ant vienos lentynos,
Tebuvo vizija be pėdsako pradingus po sapnų nakties.
Kam visa tai? Tik Dievas vienas žino,
Bet klausk neklausęs. Ar Jis prakalbės?

Užmiršk neniršdamas. Lai per menka tau buvus —
Anei smalsumo, anei kibirkščių.
Dangus užsitrenkė. Vėl slegia žemos lubos.
Ir n žaizdų, bet steriliu tvarsčiu

Po purvą šliaužiojus nėra kaip apsimesti —
Lai to, kas šventa, neteršia melai.
Jei tau geriau, manyk, esąs šaunesnis —
Anei sustojai, anei suklupai.

Lieku. Be apmaudo. Jau tuštuma nesopa.
Paglosto vėjas, nuprausia lietus.
Perkūnas griaudžia tartum Dievo juokas —
Bendros lentynos mums abiems nebus.