Santrauka:
Ar pastebėjot, kaip svaigiai ir saldžiai kvepia slyvos?
Gegužio kvepėjimas slyvom
Jau pakeitė atspalvius pilkus.
Visur — po miškus ir po pievas —
Pasklido smaragdinis šilkas.
Nuraudusio vyno bokalais
Išsipuošė tulpių kavinė.
Iškėlė pavasariui balių –
Žydėjimo pradžią laukinę.
Švelnučio vėjelio glamonės
Jau pašalius pienėm apkaišė.
Ir jau ne viena aš geltona
Kvepiu iš toli... kaip slyvaitė.
Prie kerinčio žiedo sustojus,
Stebiu visą virsmo idilę.
O lūpose skleidžiasi žodžiai:
Tave ir gyvenimą myliu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-05-03 00:49:36
Taip pakvipo, net širdį palietė
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-05-03 00:02:47
Jau taip nušlifuota gražiai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-05-02 23:32:37
Kvepia. Ir šitame eilėraštyje :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-05-02 18:50:55
ir švelniai ir audringai...tikras pavasaris
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-05-02 18:29:24
... gražiai ir posmai „žydi“, nusakantys virsmą, kvapus ir pojūčius...