Gegužio kvepėjimas slyvom
Jau pakeitė atspalvius pilkus.
Visur — po miškus ir po pievas —
Pasklido smaragdinis šilkas.
 
Nuraudusio vyno bokalais
Išsipuošė tulpių kavinė.
Iškėlė pavasariui balių –
Žydėjimo pradžią laukinę.
 
Švelnučio vėjelio glamonės
Jau pašalius pienėm apkaišė.
Ir jau ne viena aš geltona
Kvepiu iš toli... kaip slyvaitė.
 
Prie kerinčio žiedo sustojus,
Stebiu visą virsmo idilę.
O lūpose skleidžiasi žodžiai:
Tave ir gyvenimą myliu.