Pakraščiais pienių pienėm gaivus džiugesys
Kaip ir ievos svaigins nusibodusį laiką,
Mūsų slepiamos godos erdvėj pasiklys,
Kai kvatosis pavasariu parkas paklaikęs –
Nuo pat ryto, nuo pat pirmutinės minties,
Nuo išgeltusio spindulio rėžiančio klyksmo,
Nuo to noro išeiti ir medį paliest
Ir stovėti su juo lyg kadaise vaikystėj,
Kad per kvapą prigludus galėtum kalbėt
Apie norą – balandžio dienas įsivaikint.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-04-30 19:05:44
Sakyčiau, išskirtinis ir nesavanaudiškas noras balandžio dienas įsivaikint.
Tikrai pagyrimo verta pavasaringa vaizduotė.
Vartotojas (-a): garnys
Sukurta: 2015-04-29 22:40:26
Mano mamai patiktų. :)
Man nepatiko. Bet jaučiasi nuoširdumas. :)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-04-29 18:54:12
nepaprastai gražu, o paskutinė eilutė super