Ėjau per dykumas, per sienas,
jūros dugnu,
tik nepasiekiamai nutolo
pažadėta žemė
kelionėje su žmonėmis
prie meno.
Žiūrėjo jie tada kažkur
kryptim nežinoma, ilgai
ir su nostalgija, todėl
tas Dievo dovanas pravardžiavau
baltom žuvėdrom, o po to –
gorgonom.
Be reikalo,
be jokio reikalo
ištartas netikėtai žodis
pasiverčia gyvu. Mūsų kalba
vis panašesnė darėsi
į klykavimą ir šnypštimą.
Bet prašymai pražūdavo visi,
jų negirdėjo, nematė, neišklausė,
nes tuo laiku
visai probėgomis
suposi medyje Dievas ir džiūvo
balkone skalbiniai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-04-30 23:18:01
Dievas ir skalbiniai :) Skalbiniai asocijuojasi su žuvėdromis. Ilga kelionė per kopas. Su meno žmonėmis, suprantama :)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2015-04-29 21:49:53
...žodis pasiverčia gyvu.
Žavus kalbėjimas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-04-29 14:50:04
pabaiga man savaip įdomi...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-04-29 14:35:27
pasiverčia gyvu > reikėtų redaguoti (būviui reikšti netinka toks būdvardžio linksnis) > tampa gyvas (be ilgų teorijų – su daiktavardžiu tiktų, būtų pasiverčia gyvu sutvėrimu).
Kūrinys įdomus.