Santrauka:
Kiekvienas, kurs bandė, supras, kaip sunku išlaisvinti patį save iš savęs. Daug patyrimų, daug tiesų, daug pasirinkimų...
Keliu į laisvę, atpalaidavus kumščius ir atmerkus plačiai akis, pagaliau, leisdama sau miegot naktimis (ne vien su lotynų vadovėliu, o ir su vyru), parašiau šias eiles it kokį talismaną, kompasą sau, mat susigundžius žinočiau kelią atgal. Ten, kur lietus kvepia laisve.
Ernesta
Kiek mūsų seniai susikūprinę sẽniai,
it varomi vėlei į kapą minčių?
Kiek jau mūsų atidavė svają šešėliams
tėvui nespėjus pakelti akių,
sutirpo it vaškas Ikaro sparnų?
Pasklidusias plunksnas surinkti bandai,
o aš sakau – Tu išdrįski patirt tą gylį žemyn...
Gal ne bėdą ten rasi ir ne 9 pragarai visai,
o tik plunksnos išlaisvins rankas iš per didelio geismo
į tylą, kur liejasi žodžiai...
ir vandenynai sapnuos, kad prabudo tiesa,
kur išlaisvins tave it vėlo pavasario lietūs...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): garnys
Sukurta: 2015-04-29 22:48:06
Ak tas noras išsikalbėti. Aš kaip ir Pakeleivis nesupratau "vėlo".
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-04-29 14:53:48
Laisvinimasis iš jutimų gniaužtų.
Tu išdrįski patirt tą gylį žemyn – taip.
vėlo pavasario > vėlaus, vėlyvo?
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-04-29 14:49:04
verčiantis pamąstyti