Aš matau tavyje vėl pavasarių šimtą,
Tu girdi manyje gervės klyksmą lig ryto
Tai, kas buvo žiemos pumpuruos užrakinta
Jau ištrūko, praplyšo, išsprogo, pražydo.
O tas šelmis pavasaris sielą vis puošia
Margaspalviais žiedais neregėtojo sodo
Ir tuomet kai jau būsi visai pasiruošęs
Pastebėsi, kaip dieviškas sodas atrodo.
Gal tai bus tik šypsnys, gal švelnus rankos mostas,
Gal tai žodžiai keli, kurie liks visam laikui.
Gal tai juokas gardus tavo sielą paglostys
Ir primins, kad gyvenimą meilė palaiko.
...
Aš matau tavyje vėl pavasarių šimtą,
Tu girdi manyje gervių klyksmą lig ryto...
Tai kas buvo giliai viduje užrakinta,
Jau ištrūko, išsiskleidė, meile pražydo!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-04-29 08:47:37
Žodžiai, nuskaidrinantys ir keliantys dvasią.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-04-28 20:54:11
pavasarinis gausmas...žavu
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-04-28 15:42:06
Nuostabi jausmų seka.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2015-04-28 12:04:42
Gražu ir budinga, kad pavasarį meilė pražysta...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-04-28 10:52:13
Gražūs pastebėjimai, pavasariški...