Raukšlelėse kas parašyta,
Lengvai dar išskaityt galiu.
Žinau, ką lūpos pasakytų,
Tačiau tyli... Ir aš tyliu.
Juk žodžiai spraustųsi sugurę,
Kai šitiek metų nebylių...
Ką sau palikome, neturim
Ir vėl dalinti iš dviejų.
Į tolius išlydėti vėjo
Svajų spalvingi aitvarai...
Gerai, žodžius kad suturėjom, –
Praeit kam skirta, vėl praeis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2015-04-27 20:18:39
Eilėraščio tyla iškalbinga, ji daugiau kartais pasako nei pokalbis, bet dažnai tai tėra tik ''eilėraščio narvas''...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-04-27 12:44:24
Toks švelniai glostantis, nostalgiškas ir didis jausmu...
Vartotojas (-a): garnys
Sukurta: 2015-04-26 20:42:53
Lyyyyyyrrrrika. Jau girdėta, bet miela.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-04-26 20:39:04
Praeit kam skirta, vėl praeis...tiek daug pasakyta.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-04-26 18:01:45
Pavadinimas labai atitinka eilėraščio dvasią. Kiek daug jame sutalpinta.