Į tolius

Raukšlelėse kas parašyta,
Lengvai dar išskaityt galiu.
Žinau, ką lūpos pasakytų,
Tačiau tyli... Ir aš tyliu.
Juk žodžiai spraustųsi sugurę,
Kai šitiek metų nebylių...
Ką sau palikome, neturim
Ir vėl dalinti iš dviejų.

Į tolius išlydėti vėjo
Svajų spalvingi aitvarai...
Gerai, žodžius kad suturėjom, –
Praeit kam skirta, vėl praeis.
Eiliuotoja