Šiame pasaulyje tikiu kančia.
Tikiu slaptom nakties klejonėm.
Tikiu mirties šalia plevenančia dvasia
Ir neviltim paskęstančia liūdesio guoly.
Tikiu svajonių, pasakų melu –
Juk kartais norisi apgaule patikėti.
Kaip noris patikėt nakty pragystančiu paukščiu,
Tačiau nemoka jis tamsoj čiulbėti.
Ir aš nemoku užsimiršt
Ir atsiduot lemties malonei.
Todėl liepsnosiu ugnimi –
Kol liks tik purvini, apdegę veido bruožai.
Ir aš sudegsiu ugnyje.
Lai pelenuos paskęsta mintys!
O jūs apverkite mane,
Uždekit žvakę – naują viltį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Cherry
Sukurta: 2006-10-03 21:36:36
Ir neviltim paskęstančia liūdesio guoly - reikėtų pagalvoti dėl eiliavimo.
Paskutinis stulpelis - puikus.
Vartotojas (-a): Spot
Sukurta: 2006-10-03 21:25:14
Visai nieko toks. Tik kai kur rimas šlubuoja ;)