Kaip menksta žodžiai, tuštumą atradę,
kai lieka plokščios išnaros garsų,
manęs nėra, yra tik šaltas ledas,
nors aš nuo pirmo spindulio tirpstu.
Ir ašara it perlas rieda
kažkur, kur būti negaliu,
kai plyšta sutemos, kai žada giedrą
pulkelis paukščių mėlynų.
Ir visa vėl iš naujo prisipildo —
ir garsas dieviškos prasmės,
o lūpos, šnabždančios vienatvėj maldą,
ilgai ilgai kažko gedės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2015-04-19 19:51:27
Ir visa vėl iš naujo prisipildo —
ir garsas dieviškos prasmės,
Laikas ir prasmę parodo...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2015-04-18 19:57:37
... per laiką, iškentėjimus išsisklaido sutemos ir sieloj.
Jautrus eil.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-04-18 15:45:32
man viskas čia puiku ir dera
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-04-18 15:44:22
..visa vėl iš naujo prisipildo... sukasi gyvenimo ratas. Ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-04-18 09:16:34
Atitinka šių dienų orus :) Na, bent pradžia.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2015-04-18 07:27:29
kad ne ledas ir perlas, būtų puiku ☺...