Tamsoje iš munduro tik sagos baugina, nes matos,
Miega žirklės kietai, neišmokusios baimę žudyt:
Kambary balsvos vėlės negali įžengti į ratą,
Kurį liesas vaikelis suspėjo nupiešti šįsyk.
Aš žinau – jis dar protėviu buvo senovės vergovėj
Ir prakeikė du vyrus, išėjusius iš gludūmos,
Kur nužudė šunelį ir jaukų altorių sugriovė –
O dabar blizga sagos, pasmerkdamos miegą myriop.
Pranašingu ratu lyg agonijoj juda šešėliai,
Siaučia siaubo naktis paslaptingų garsų apsupta,
Tiktai kryžius prie kaklo liepsnom apkabinęs sugėlė,
Tik bejėgiška baimė – fatališko vyksmo seka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-04-18 15:51:46
na, čia išties baugiai.Autorės išties pagauta atitinkama nuotaika ir sužaista išraiškom.Labai įdomus darbas....