Savižudžiai negali nemylėti,
Primerktos akys gaudo saulės šviesą.
Lyg spindulys ryte,
Tu, nušvietei man kelią,
Tuomet į pilnatį atvirtus
Manas akis su ašarom užmerkei.
Pagrobusi širdies kertelę
Atgal jos nebesugrąžinsi.
Dar vienas žvilgsnis bus užmirštas,
Visatos-begalybės šūksnyje paliktas...
Nuraudo skruostai...
Greit prades jie verkti.
Taip tavo lūpų nepalietęs
Aš priverstas buvau jas ir užmiršt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Lawera
Sukurta: 2006-10-25 22:12:52
Užkliuvo paskutinė eilutė, kažkaip rimas sušlubavo ir tas žodelis "ir" viską suvėlė. Šiaip mintis graži, žodžiai paprasti, bet skvarbūs ir taiklūs. Aktuali problematika ir savitas autoriaus braižas. :)
Vartotojas (-a): sniega
Sukurta: 2006-10-04 16:36:41
Patikėk ji jaus pyktį. Kaip aš jaučiu.