Savižudžiai negali nemylėti,
Primerktos akys gaudo saulės šviesą.
Lyg spindulys ryte,
Tu, nušvietei man kelią,
Tuomet į pilnatį atvirtus
Manas akis su ašarom užmerkei.
Pagrobusi širdies kertelę
Atgal jos nebesugrąžinsi.
Dar vienas žvilgsnis bus užmirštas,
Visatos-begalybės šūksnyje paliktas...

Nuraudo skruostai...
Greit prades jie verkti.
Taip tavo lūpų nepalietęs
Aš priverstas buvau jas ir užmiršt.