Įkvėpsiu pavasarinės aksominės odos, liesdama dangaus melsvas akis,
Ir glamonėsiu veidą aštriu it šiaurinis vėjas žvilgsniu.
Nuslinks išvargusios ir menkos sekundės Tavo kūnu,
O lūpos rytmetiniu saldumu ištars tylius žodžius.
Pasiliks tik pirštai pasinėrę į Tavų plaukų gilumą,
Švelniu mostu grąžindami žadėtą naktį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-04-30 18:43:50
Yra bandymas vaizdžiai prašyti pavasario įkvėpimo, – tą pastebi netgi (Pa)keleivis.
Ką padarysi, jei akys, žvilgsniai, lūpos, pirštai, plaukai – tie patys ir amžinai kiti?!.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-04-15 20:18:05
Bandymas vaizdžiai apsakyti jausmus ir pojūčius.
Bet aksominė oda, dangaus akys, tas žvilgsnis, lūpos, pirštai plaukuose... – labai dažnai kartojami išsireiškimai...