Gudr
ai dzūkelių išmis
lyta –
Kuk
lukė, trispalvė verba.
Net priešai pikci nesu
mojo,
Kad raikš
mė tų spalvų – dzyvina.
Raudon
žievio gluos
nuko šake
lė –
Tai krau
juojanci Kristaus rona,
Visa
žalis dzyg
liuotasis ėglis –
Sopulinga Marijos gėla,
O
amalas
drūtas, gel
tonas –
Cik
ra Priskė
limo giesmė!
Siū
lalio vil
nonio gi
jalė –
Lig kalno Golgotos ciesmė.
Pažūrau kitap –
Laisvės
vėliavu
švieca
Trij ša
kucų su
dėta verba –
Tai Sau
lalė, Ža
melė Gim
cinės
Ir Dzie
vuliui mūs
meilė karšta.
Tų puokš
tukį mal
dom api
pyntų,
Dar su
vandenio švento lašu
Nuo graus
mų ir nuo
pykco, kad gintų
In namus iškil
myngai nešu!
Tuoj pa
raijus, už švento paveikslo,
Katras
kambaro likis ker
tėn,
Užki
šu šitų
dzyvinų verbų,
Mete
lius prieg ma
nį jį budės.
O jau metam pra
ajus, iš naujo,
Šake
las skynsiu trijų spalvų,
Ir po
spaviedzies
švencytų verbų –
Cikrų sargų – namo parne
šu!
Vilkinykai
2015 03 23
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-04-15 09:44:58
va ca tep viskas sava ir labai gražu.Dėkavoju.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-04-14 13:59:00
Dzieve, kap gražu... ar galiu pasimc?
Vartotojas (-a): Raistinė
Sukurta: 2015-04-14 09:40:47
Labai gražu, ir man, kam dzūkei, tai ir perskaicyc buvo langva, ciktai kol ne tarmiškon kūrybon inkeltas?