Dzyvina verba

Gudrai dzūkelių išmislyta –
Kuklukė, trispalvė verba.
Net priešai pikci nesumojo,
Kad raikš tų spalvų – dzyvina.
 
Raudonžievio gluosnuko šake
Tai kraujuojanci Kristaus rona,
Visažalis dzygliuotasis ėglis –
Sopulinga Marijos gėla,
 
O amalas drūtas, geltonas –
Cikra Priskėlimo giesmė!
Siūlalio vilnonio gijalė –
Lig kalno Golgotos ciesmė.
 
Pažūrau kitap –
 
Laisvėsliavu švieca
Trij šakucų suta verba –
Tai Saulalė, Žamelė Gimcinės
Ir Dzievuliui mūs meilė karšta.
 
Tų puokštukį maldom apipyntų,
Dar su vandenio švento lašu
Nuo grausir nuo pykco, kad gintų
In namus iškilmyngai nešu!
 
Tuoj paraijus, už švento paveikslo,
Katras kambaro likis kertėn,
Užkišu šitų dzyvinų verbų,
Metelius prieg ma jį budės.
 
O jau metam praajus,  iš naujo,
Šakelas skynsiu trijų spalvų,
Ir po spaviedzies švencytų verbų –
Cikrų sargų – namo parnešu!
 
Vilkinykai       
2015 03 23
Rudenė