Dzyvina verba
Gudrai dzūkelių išmislyta –
Kuklukė, trispalvė verba.
Net priešai pikci nesumojo,
Kad raikšmė tų spalvų – dzyvina.
Raudonžievio gluosnuko šakelė –
Tai kraujuojanci Kristaus rona,
Visažalis dzygliuotasis ėglis –
Sopulinga Marijos gėla,
O amalas drūtas, geltonas –
Cikra Priskėlimo giesmė!
Siūlalio vilnonio gijalė –
Lig kalno Golgotos ciesmė.
Pažūrau kitap –
Laisvės vėliavu švieca
Trij šakucų sudėta verba –
Tai Saulalė, Žamelė Gimcinės
Ir Dzievuliui mūs meilė karšta.
Tų puokštukį maldom apipyntų,
Dar su vandenio švento lašu
Nuo grausmų ir nuo pykco, kad gintų
In namus iškilmyngai nešu!
Tuoj paraijus, už švento paveikslo,
Katras kambaro likis kertėn,
Užkišu šitų dzyvinų verbų,
Metelius prieg manį jį budės.
O jau metam praajus, iš naujo,
Šakelas skynsiu trijų spalvų,
Ir po spaviedzies švencytų verbų –
Cikrų sargų – namo parnešu!
Vilkinykai
2015 03 23