Būtų laikas pabaigti kalbėt ir pradėti gyventi.
Jeigu plunksna viena, kaip į žadamą dangų nuskrist?
Būtų laikas iškeisti save į vargus berokuojančią gentį,
Nes liežuvis tikrai joks artojas, o juolab karys.
Gal skaudu, nes vėlu, nes užklupo, deja, bejėgystė?
Net rišliems sakiniams besuregzti pristinga minčių
Ir liežuvis netiks taip beklumpanis ateitį grįsti,
Nei į dangų beskrist. Gal į pragarą eiti lenkčių?
Išsvajota vieta, kur už nugaros riša rankoves,
Nes liežuvis ir ten tabaluos, kiek pajėgs — į valias.
Būtų laikas gyvent...Kišiu plunksną iš kur ją išroviau.
Neieškokit "žolėj", būsiu mėnesį daržo gale.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2015-04-13 17:47:37
Čia ir yra tikrasis laikas, iš kurio sugrįžtama :-)
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2015-04-13 15:15:34
Iš draugysrės su žeme gimsta nuostabiausia poezija - grįšit turtinga žemės dovanom ir posmais.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-04-13 13:11:07
Visi ten būsim, ir manau, kad užstrigsim ilgiau - iki rudens...