Būtų laikas pabaigti kalbėt ir pradėti gyventi.
Jeigu plunksna viena, kaip į žadamą dangų nuskrist?
Būtų laikas iškeisti save į vargus berokuojančią gentį,
Nes liežuvis tikrai joks artojas, o juolab karys.

Gal skaudu, nes vėlu, nes užklupo, deja, bejėgystė?
Net rišliems sakiniams besuregzti pristinga minčių
Ir liežuvis netiks taip beklumpanis ateitį grįsti,
Nei į dangų beskrist. Gal į pragarą eiti lenkčių?

Išsvajota vieta, kur už nugaros riša rankoves,
Nes liežuvis ir ten tabaluos, kiek pajėgs — į valias.
Būtų laikas gyvent...Kišiu plunksną iš kur ją išroviau.
Neieškokit "žolėj", būsiu mėnesį daržo gale.