liks tiksinti tyla tartum po šūvio
ties smilkiniu pražydusi šaltai
šiandien tavęs kiek niekada nebuvo
šiandien manęs...
snieguolių atšvaitai
blyškiam lange
ledinės laiko akys
su uždegančiu sniegenas lašu
iš dievo rankų krinta sniego žvakės
pasaulis tirpsta
ak
kaip pamažu
ir viską semia baltas sapno tvanas
ar skęstant užsimerkiama?
kažin...
kas šiandien tavo delno rasą semia?
ne
nemanyk
nenoriu sugrąžint
aš be grąžos tave...
ką nutylėjom?
liks smilkiniuose tiksinti tyla
ir karštas sniegą apkabinęs vėjas
ir mūsų pėdos
tirpstančiam sniege
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-04-09 22:27:08
Kol kas nerandau paaiškinimo, kam reikėjo išbarstyti tuos klasikinius posmus? Vietomis tų eilučių laužymą (skaitovui?) gal geriau keistų taisyklinga skyryba (skaitytoju akims). Yra gražaus rondo bruožų.
Pasižymi žodingumu (snieguolės, sniegenos, sniegas), nors paties sniego gal net perdėta (žr. stilių).
Pagaliau pavadinime – viena žodis, t.y. taisyklinga bendratis NELIKTI.
Visa kita – penas jausmams, mintims ir vaizdiniams.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-04-09 19:03:36
Labai. Puikiai. Super.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2015-04-09 18:08:30
Patiko
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-04-09 12:01:46
Daug erdvės pamąstymams...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-04-09 11:44:41
Sužavėta :) ... pasiimu ir dėkoju, jausmas ypatingas...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-04-09 10:17:48
Kaip visada, Igle, puiku!