liks tiksinti tyla tartum po šūvio
ties smilkiniu pražydusi šaltai
šiandien tavęs kiek niekada nebuvo
šiandien manęs...
snieguolių atšvaitai
blyškiam lange
ledinės laiko akys
su uždegančiu sniegenas lašu
iš dievo rankų krinta sniego žvakės
pasaulis tirpsta
ak
kaip pamažu
 
ir viską semia baltas sapno tvanas
ar skęstant užsimerkiama?
kažin...
kas šiandien tavo delno rasą semia?
ne
nemanyk
nenoriu sugrąžint
 
aš be grąžos tave...
 
ką nutylėjom?
liks smilkiniuose tiksinti tyla
ir karštas sniegą apkabinęs vėjas
ir mūsų pėdos
tirpstančiam sniege