Drebėdama man ranką reguliuos garuojanti nuo savo kūno karščio cigaretė.
Išspaustas vienas prarastas ir lygsvarą praradęs brangus lašas išgaruos pergreit.
Keistai sunku tik vieno tokio pilno lašo savo kiauroj saujoj neturėti.
Nėra kur bėgti ir klausytis — lašant skamba. Ir galbūt visai nėra kur eit.
Vis mindai tas pačias su nerimu ir drebuliu išblukintas į papades grindis.
Į vieną ir į kitą pusę bėgi – finišo nėra. Skubėjimą gal pavogei kitų žmonių...
Nenoriu skolinti trumpam, o dovanoti negaliu, matau, suprasti mane nori,
Bet tu neužsidėsi niekad mano taip rožinių tik man nuo svingo akinių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2015-04-09 00:42:52
Per ilgas eilutes
vienas nuo kito tolsta
ir taip silpnoki rimai...
Kažkodėl randu vieną lyrinio veikėjo nuostatą:
Nenoriu skolinti trumpam, o dovanoti negaliu...
Matyt, trečio varianto – tiesiog neduota.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2015-04-08 21:38:56
Nėra kur bėgti, paskui jau Į vieną ir į kitą pusę bėgi...
Svinguojant sukasi kažkoks ratas, vis mindomos tos pačios grindys.
Skubėjimą gal pavogei kitų žmonių... > ką tai duoda?
matau, suprasti mane nori > kažin ar poezija čia...
Apskritai kalbama ne metaforomis (to daugiau pradžioje), o mįslėmis.
Dar vėliau paskaitysiu.