Primiršti žodžiai kai nutvilko,
Jaučiu – vėl liejas upė iš krantų...
Bet laikas – akmenėlis pilkas.
Prieš srovę, pasroviui? Ne, ne kartu.
Ir sau rašau graudumo laišką,
O antspaudą uždės akių dulksna...
Drąsiau, kai sau rašai... Bet, aišku,
Ateis ir neberašymų diena.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-04-08 21:43:24
Liūdesys, kurio neišmesi. :( Deja, kartais tenka apie tai pamąstyti. Vėliau, manau, dažnės mąstymo protrūkiai :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2015-04-08 12:33:33
Mėgsta laiškus, bet sau niekada nerašiau - sujaudino...
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2015-04-08 09:11:30
ogo... trumpas, bet TOKS !!! Užlietė.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-04-08 07:57:26
Atodūsis... toks tikras...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-04-07 23:02:40
Ne visada turim drąsos sau pasakyti... Gerai išreikšta būsena
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2015-04-07 21:12:19
Gražus pamąstymas sau. Ir aš susimąsčiau.