Primiršti žodžiai kai nutvilko,
Jaučiu – vėl liejas upė iš krantų...
Bet laikas – akmenėlis pilkas.
Prieš srovę, pasroviui? Ne, ne kartu.

Ir sau rašau graudumo laišką,
O antspaudą uždės akių dulksna...
Drąsiau, kai sau rašai... Bet, aišku,
Ateis ir neberašymų diena.